sukloti

suklóti; SD338,379 1. tr. padėti, suguldyti vieną šalia kito, vieną ant kito: Šaukštai nemazgoti, po suolu sukloti Smn. Suklójau visas šakas, ir vis delto klimpsta Š. Argi veltui tiek kraujo išlieta, tiek kaulų žemėn suklota? rš. Aš tave pakirsiu, šakas nugeniosiu ir tavo šakeles in krūvą suklósiu Mrj. O tie, ant kits kito sukloti, dar spėriaus būtinai supuvo M.Valanč. | Linmarkų ir man reikia: linai šįmet paaugo – nebesukloju (nebegaliu sukloti, nebetelpa) į senąsias J.Balt. Geras plūgas, gerai vagas suklója Prng. | Visos tos sluoksnys, regimai (= matyt), yra nuo jūros vilnių suklotos S.Dauk. Purinių vištų plunksnos yra atbulos, ant galvos susistato, yr nesuklotos Šts. | prk.: Mūsų darbas parkratinėti tą, ką amžiai suklojo Jn. | refl.: Velėnos vienodai susikloja rš. 2. refl. susiklostyti, susidėti: Donelaičio gyvenimas susiklojo taip, kad jis didelę savo amžiaus dalį išbuvo dvasininku sp. Ji dar prieš karą išsiskyrė su vyru, su kuriuo gyvenimas nesusiklojo taip, kaip reikia sp. Dalykai susiklojo ne taip, kaip buvo manoma rš. 3. tr. pakreikti, pakratyti: Visus linus suklójau ant pievos J. Toj pievelėj suklójom tris vežimus linų Kp. 4. tr. užkloti: Nesušalsi – dviem kaldrom suklósiu Sdk. Suklojo ligonį su plytoms ir pagydė Dr. 5. tr. suglausti: Dai aš suklósiu baltas rankeles, dai ir paleisiu dangun balselį Ml. Štai sparnelius suklojau, klausyk, mielas artojau A.Strazd. Skraistė buvo suklota ir parišta po krūtine rš. Anuodu pečiais suklójus eina (eina greta) J. | refl.: Jų ir mūsų laukai susiklója (susisiekia) Š. ^ Du gauruotu susiklojo, vieną pliką pakavojo (blakstienos ir akis) TDrVII154.

suklotinaĩ adv.: Suklotinaĩ (ant vienas antro kraštus sudėjus) siūti Als.

6. tr. sukrauti (kraitį): Jau paaugo dukrelė, jau suklojau kraitelį Krp. Ir ta buvo mergaitė turtingesnė, kuri didesnį kraitį mergaudama suklójo, sukrovė S.Dauk. Nėks man nesuklojo plonųjų drobelių, nė dalies neskyrė Kltn. Valio[je] augino, ilgai migino – nė kraitelio nesuklojo JD820. Aš dar nesuverpiau ir neišaudžiau drobelės, aš nesuklojau kraitelio, kubilaitis mano užrakintas, bet tuščias! M.Valanč. | refl. tr.: Kiekvienai tada merginai kraitį pačiai reikėjo susikloti MTtVII56. 7. refl. tr. susukti, suvyti: Norįs vesti, savo lizdą susikloti LzP. 8. tr. išleisti, išskleisti: Kad lazdelė sužaliuos, žalius lapelius suklos, tada sugrįšiu Kbr. 9. tr. sulopyti: Net sarmata: rubaška visa klota suklota Sdk. 10. intr. suplūkti, suvaikščioti: Tiek kelio suklójau ir nenuvargau Ds. 11. tr. sukišti, išleisti be reikalo: Tūkstančius suklójo nabagėlis Skr. Suklójau ūkin visus pinigus Š. 12. refl. sutikti: Ana tik su anais susiklója J.

◊ pẽtį suklóti draugauti: Kaime pradėjo eiti šnekos apie Pakarkliuką ir mokytoją, kurie vaikščiojo sukloję petį rš.

sùbinę (úodegą) suklóti gerai sutarti: Marti su kaiminka buvo subinę (uodegą) suklojusi (sutiko dideliai) J.

\ kloti; antkloti; apkloti; atkloti; įkloti; iškloti; nukloti; pakloti; parkloti; perkloti; prakloti; prikloti; sukloti; užkloti